Niūri prognozė Kaunui: nelegalūs migrantai mieste gali pasirodyti jau rudenį

 Nelegalių migrantų banga iš pasienio su Baltarusija ritasi į šalies gilumą. Beveik nėra abejonių, kad ji pasieks ir Kauną. Kaip šiam įvykiui ruošiasi miesto valdžia ir patys kauniečiai – svetingai sutiks atvykėlius ar bandys išvengti jų kaimynystės?

Pirmasis pavojaus skambutis nuskambėjo rugpjūčio 3-iąją, kai budrūs kauniečiai policijai pranešė apie įtartiną mikroautobusą, kuriame yra galbūt neteisėtai į Lietuvą atvykusių užsieniečių. Pareigūnai skubiai nuvyko patikrinti šios informacijos ir Jonavos gatvėje užtiko baltos spalvos krovininį mikroautobusą „Mercedes-Benz“, o jame – 15 atvykėlių iš Azijos šalių. Septyni iš jų buvo vyrai, keturios moterys ir keturi vaikai. Pareigūnams jie nepateikė savo asmens dokumentų, tačiau nekyla abejonių, kad užsieniečiai į Lietuvą pateko nelegaliai. Tikėtina, kad šiuo atveju nelegalūs migrantai Kaune atsidūrė pakeliui į Vakarų Europą, tačiau netrukus gali tekti priimti atvykėlius, įkliuvusius pasienyje su Baltarusija. Nors šalies valdžia visomis priemonėmis stengiasi sustabdyti nelegalią migraciją, reikšmingų pokyčių nematyti.

– Ar nelegalūs migrantai gali virsti ne tik pasienyje įsikūrusių šalies savivaldybių, bet ir Kauno problema? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo politologo, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekano, doc. dr. Ainiaus Lašo. – Pasienio savivaldybės mažos, jų turima migrantams apgyvendinti tinkama infrastruktūra labai menka, todėl Vyriausybė bus priversta prašyti kitų savivaldybių priimti migrantus ir pasidalinti tenkančią naštą. Šalčininkų ar Varėnos rajonų savivaldybės taip pat turi ribotą viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių, todėl toks pasidalijimas būtų logiškas, ypač tuo atveju, jeigu migrantų srautas toliau augtų. – Ar galima nuspėti, kada migrantai galėtų pradėti plisti iš pasienio į kitus šalies regionus? – Skaičiai rodo, kad pasienio savivaldybės jau pripildytos. Kol kas mus gelbėja vasara, todėl migrantus galima apgyventi lauke sustatytose palapinėse. Rudeniop, orams šąlant ir migrantų srautui nemažėjant, iškils infrastruktūros problemų. Negalima pateisinti žmonių apgyvendinimo palapinėse, kai oro temperatūra nukrinta žemiau 0 laipsnių padalos. Tuomet reikės galvoti, kur tuos žmones įkurdinti. Sunku įsivaizduoti, kad atvykėliai Rūdninkų poligone iškentės žiemą ar net vėlyvą rudenį. Štai tuomet ir atsiras kitų savivaldybių indėlio poreikis. Vyriausybės bando tokio scenarijaus išvengti ir atvykėlius įtikinti, kad perspektyvų jiems čia nėra – nei galimybės pasilikti Lietuvoje, nei tęsti kelionės į Vakarų Europą. – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis laikosi nuomonės, kad nelegalūs migrantai yra Vyriausybės rūpestis, o savivaldybės neturi nei galių daryti įtaką jų srautui, nei išteklių iškilusioms problemoms spręsti. Pritariate tokiai nuomonei ar vis dėlto reikėtų ir savivaldybėms ruoštis būsimam migrantų antplūdžiui? – Savivaldybės taip pat yra valstybės valdžios dalis, todėl jų indėlis neišvengiamas. Atvykę žmonės negyvens pakibę ore, jie gyvens kurioje nors savivaldybėje. Matant grėsmes reikia iš anksto ruošis įvairiems scenarijams, planuoti veiksmus, nes nežinome, kokios įvykių sekos laukti. Būtina pasiruošti tiek optimistiniam, tiek pesimistiniam scenarijui, ypač pastarajam. Vėliau išvengtume nemalonių netikėtumų, visuomenė ir visa valdymo sistema patirtų mažesnį šoką, efektyviau panaudotume finansinius išteklius.